Tokio tipo, į ausį veriamų, auskariukų pora jau antroji - pirmąją nešiojau beveik kasdien, kol kartą vieną auskarą tiesiog ėmiau ir pamečiau. Bet po kurio laiko nusprendžiau, kad visgi man jų labai trūksta, taigi - juodas fimo molis + truputis laiko. Voila!
2012-04-25
2012-04-21
Pam param pam.
Ogi norėjau prasinešti savo skaitytojams, kurie, nepaisant mano neveiksnumo mastų, vis dar (!) seka mano blog'ą, jog aš gyva! Ačiū už Jūsų kantrybę! :)) Neabejoju, kad po truputį artėja diena, kada ir hobinei kūrybai atsiras šiokia tokia laiko niša dienotvarkėje.
p.s. o šiaip kasdienes blevyzgas ir postringavimus apie gyvenimą ir jo nuotrupas visad galit rasti mano twitter'yje.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)