O buvo šie auskarai (tiksliau tie burbuliukai-karoliukai) nulipdyti senokai, bet vis neprisiruošdavau jų užbaigti. Tai va ir gavosi taip, kad vienas nuriedėjęs nuo stalo ir nepastebėtas nukeliavo į šuns guolį (aštrių dantų padariniai matosi ant dešiniojo auskaro nuotraukoje, nes tos duobės, kuri atsirado nebebuvo įmanoma visiškai nušlifuoti ), o galų gale, kai juos užbaigiau, paaiškėjo, kad sumušiau visus savo kreivumo rekordus durdama juose skylę (ir tai pasimatė tik uždėjus tas karūnėles). Sėkmė neišpasakyta, bet į ausis kabinti galima.